- paženklis
- 1 pažénklis sm. (1) 1. R254,387,410, N, [K], RB1Sam15,12 skiriamasis ženklas, žymė, požymis: Kumelė ... turi prie užpakalinės kojos baltą paženklį LC1879,33. Paženklis tikro krikščionies prš. 2. herbas: [Skydelyje] miesto paženklis įspaustas yra LC1883,39. 3. N, [K] modelis.
Dictionary of the Lithuanian Language.